Mūsų kasdienybėje taip jau yra – kas išoriškai spinduliuoja lengvumu, grynumu ir išbaigtumu, savyje koncentruoja nematomą ilgų valandų, kauptos patirties įdirbį. Kaip tik dėl to žvelgiant į gausią abstrakčių paveikslų įvairovę meno rinkoje gana lengva pajausti, kuris menininkas sukūrė šabloninį „tapetą“ svetainei ar istorinių klasikų kartotę, o kuris savitą pasaulėjautą perteikiantį meno kūrinį. Ne tik dailų, bet ir paveikų.
Dailininkės Eglės Kontrimienės-Degutis kūryba dar palyginus nauja ir mažai matyta parodas lankyti mėgstančiam žiūrovui, tačiau jau dabar gali tapti maloniu atradimu, ypač pasiilgusiems vizualinės poetikos. Birželio 25 d. Vilniaus Jono Meko Skersvėjyje įsikūrusioje „AP galerijoje“ atveriama jos šeštoji personalinė paroda „Takumas“.
Taki gyvybės kaita
Viskas ir viskas yra apvalu, ir viena iš kita išnyra be galo, be krašto, – viename savo eilėraštyje rašė poetė Erika Drungytė, kurios žodžiai tarsi aidas netikėtai suskamba mintyse, žvilgsniui atsimušus į dailininkės Eglės Kontrimienės-Degutis paveikslus. Drobėse, regis, nepavaizduota nieko konkretaus, tačiau spalvų, linijų ir faktūrų kompozicija darni ir išieškota, nespėji pajausti, kaip esi įtraukiamas paveikslų poetinės minties pastimuliuotos savos vaizduotės: lyg ir paprasta linija, o gal vėjo gūsio rėžis, taki banga driekiasi smėlyje, putros klampumas pereina į žydinčio ežero purslus, senų rūdžių burbuliavimas, kosminis mėnulio kraterių paviršius mainosi su fotografinio negatyvo paviršiumi.
Tarsi autorė vos keliomis potėpių linijomis ar dekoratyvesnių faktūrų technologine manipuliacija būtų sukūrus vizualinį haiku, gestinį „zenga“ kūrinį, perteikiantį gamtos reiškiniuose pasislėpusias nepastovumo, atminties, gyvybės kaitos metaforas.
Tačiau tolimųjų rytų estetika bei filosofinės sąsajos abstrakcijų detalėse – tik viena iš žiūrovams galinčių kilti asociacijų, nes kaip ir ten, už devynių jūrų, marių, taip ir čia, Lietuvoje, žmonės turi panašų ryšį su gamta ir jos kaita, sąmoningai nepretenduojant į vienas kito tradicijas.
AP galerijoje“ pristatomoje E. Kontrimienės-Degutis kūryboje atminties ir laiko temos išlieka pamatinėmis. Prisiminimų fragmentiškumą, kintantį takumą sufleruoja ne tik paveikslų raiška, vietomis savo eksperimentinėmis faktūromis panašėjant į dekoratyvią grafiką ar fotografinius negatyvus. Tai ir trys ciklai, atsiveriantys ekspozicijoje: „Fata Morgana“, „Dulkės ir rūdys“, „Lotosas“, žymintys 2023-2024 m. kūrybą. Būtent pastaroji rausvų, rusvų paveikslų serija sukurta naujausiai, tarsi odė lotoso žiedo metaforai, gyvybei bei jos grožiui, kylančiam iš purvo ir vėl purvu virstančiam.
„Augau Alytuje, apsupta Dzūkijos miškų, tokių panašių į pajūrio gamtą, šalia kurios dabar gyvenu Klaipėdoje. Gamta iš tiesų mane įkvepia labiausiai. Jos nuolatinis kismas, cikliškumas, gimimas ir nykimas,“ – pasakojo dailininkė.
E. Kontrimienė-Degutis (g. 1974) aktyvesnė kūrybinė veikla prasidėjo nuo 2015 metų, pabaigus tapybos studijas ir pasinėrus į technologinius eksperimentus, bandant atrasti savitą kūrybos braižą. Autorė pasitelkia įvairias priemones – aliejinius, akrilinius, aerozolinius dažus, vašką, derina vientisas ir reljefines faktūras, kartais priverčiančias stebėtoją paspėlioti ar matomas paviršius yra tapybinis, ar grafinė spauda. Menininkė į parodinį gyvenimą aktyviau įsitraukė nuo 2020-ųjų metų, per tą laiką jos kūryba pristatyta KKKC parodų rūmuose, Menų ložėje, Litexpo ir kitur.
Parodos atidarymo vakaras vyks birželio 28 d. 19 val. Renginys nemokamas.
Paroda bus eksponuojama birželio 25 - liepos 21 d. dienos. Lankymas su bilietu.
Teksto autorė menotyrininkė Kamilė Pirštelytė Virbičianskė
Comments