Paroda ,,Regėtojai“ – tai nauja menininko Tado Gutausko (TaDo) tapybos ir skulptūros kolekcija su kuria dera kompozitoriaus Kipro Mašanausko ir perkusininko Arkadij Gotesman sukurta muzikinė kompozicija. Vaizdo ir garso instaliacija siekiama įtraukti žiūrovą į kitokią realybę, susijusią su turtingu pirmapradžių pasąmonės archetipų, vaizdinių, garsų ir muzikos pasauliu.
Menininkas kelia klausimą, kas žmogui iš esmės yra tikra ir svarbu? Jis tarsi atkreipia dėmesį į Regėtojus – žmones, matančius ir suprantančius, nujaučiančius giliau ir toliau laike. Kūrėjas tiki, kad regėjimo galios slypi visų mūsų sielos gelmėse. Taigi, dailininko sukurti Regėtojai – tai ne tiek archajiškos praeities šešėliai, o veikiau žmogaus būvyje nuolatos slypinčias galybės, liudijančios sielos ir gamtos dvasinį ryšį.
Perfrazuojant TaDo mintis, galima pastebėti, kad elektronikos ir technologijų pasaulio pažanga tarytum liudija civilizacijos progresą, tačiau paties žmogaus dvasia, jos gebėjimai kažin ar išaugo, veikiau priešingai – neretai atrodo, kad jis nė kiek netobulėja. Todėl siela ilgisi dvasinės tikrovės, tokios, kurioje pabunda vaikystės svajonės ar sapnai, tokios būties, kurioje atgimsta prigimtis, kurioje atgyja mitologinis bei pasąmonės pasaulis, kuriame be galo įdomu ir gera... Tokia būtis menininkui atrodo tikresnė ir prasmingesnė, nei sėdėti prie kompiuterio ir skaičiuoti pinigus, skaityti naujienų portalus.
T. Gutausko tapyba (7 paveikslai) išsiskiria ženkliškumu, ikoniniu monumentalumu ir dekoratyvumu, tradicijos ir šiuolaikybės jungtim. Ji kupina įslaptintų prasmių, pagoniškų ir krikščioniškų simbolių, archetipų, piktogramų, raštų, zoomorfinių ir biomorfinių formų bei paties menininko sukurtų ženkliškų darinių. Aliejiniais dažais ant drobės tapytuose didelio formato paveiksluose TaDas apmąsto ir šiuolaikiškai interpretuoja prigimtinių kultūros ir gamtos pavidalų magiškas, mitologines, simbolines ir perkeltines reikšmes. Ženkliškai spalvinguose jo paveiksluose atpažįstame įvairius dramatiškus apeiginius transinius aukojimo, pasiaukojimo, gėrio ir blogio kovos, apvaisinimo ir numarinimo veiksmus, kuriuos atlieka kariai, medžiotojai, žvejai, šokėjai arba mitologiniai archetipiniai gyviai. Pastarieji tapytojo kūriniuose iškyla kaip gamtos dvasios ar žmonijos šventikai - regėtojai, kurie prilygsta Gyvybės medžiui ar apnuogintai žmogaus sielai ir reiškiasi kaip tarpininkai tarp šio žemiško ir anapusinio mitinio pasaulio. Tarp kūno ir dvasios, tarp praeities, dabarties ir ateities (,,Pranašas”, 2023).
10 bronzinių skulptūrų (kai kurios patinuotos, kitos dažytos spalvota emale) atrodo tarsi monumentalūs paminklai, hipertrofuotai teigiantys esmines gyvybingumo galias. Jos kupinos džiaugsmingumo, pokštavimo ir gaivališko gyvastingumo. Jose apstu ir prigimtinio, pirmapradžio archetipiškumo, susijusio su stichijomis – gyvūnija (,,Kuršių žynė“, 2023; ,,Gelmių šamanas”, 2023), augalija (,,Miško šamanas“, 2024), ugnimi (,,Didysis liepsnų šamanas”, 2023), vandeniu (,,Lietaus šamanas“, 2024, ,,Upės dvasia”, 2024), visa gaubiančiu oru, vėju ir dangumi (,,Žvaigždžių regėtojas”, 2024). Jausminguose antropomorfinių būtybių pavidaluose stipriai pasireiškia augaliniai, gyvūniniai bei archetipiniai dvasiniai pradai (Todėl skulptūrų formos primena burtininkus ar dievybes – moteris, vyrus, augalus, gyvūnus. Kai kurios skulptūros kelia asocijacijas su pasaulio antropologine daile: priemena archajinę Afrikos, Azijos skulptūrą, Amerikos indėnų ar indų meną. Jose taip pat galime atpažinti tam tikrų šamaniškojo meno, totemizmo sandų, kurių gausu ir lietuvių etninės kultūros archajiškuose kloduose: tai įvairūs žuvų, paukščių ar augalų, ugnies, upių sielos ar jų regėtojai, šventikai ir dievybės.
Tado Gutausko kūrinių estetikoje galima įžvelgti ne tik pirmapardžio gaivališkumo, archetipinio mitologiškumo, bet ir vaikiško nuoširdumo ir spalvingumo, būdingo naiviajam menui, ir drauge tik suaugusiems suprantamo lytinio žaismingumo ar kovingumo (,,Čia ir anapus”, 2024; ,,Išsilaisvinimas”, 2023; ,,Vakaras prie vandenyno“, 2024). Fantasmagoriškos jo sukurtų tapybinių ir skulptūrinių būtybių povyzos išreiškia pasąmonės klodus, tam tikrą pirmykštę religinę egzaltaciją (,,Vizitas pas Šamaną”, 2023), transcendenciją (,,Čia ir anapus”; ,,Pranašas”, 2023; ,,Gelmių šamanas”, 2023), maginę galią (skulptūra ,,Lietaus šamanas“, 2024; paveikslas ,,Lietaus šamanas”, 2023) - bei eschatologiją (,,Išsilaisvinimas”, 2023; ,,Šviesos pasiuntiniai“, 2023; ,,Juodosios jūros gelmėse“, 2023) – tai žmogaus gyvenimo dalyvaujant didingų pradų kovoje bei laimės siekio metafora. Greta liaudies kultūrai būdingo subtilaus ar skambaus kolorito, šioje kolekcijoje sugyvena ir pop-artui būdingas šiuolaikinis primityvumas ir spalvų atvirumas. Tobulai nugludintos ir blizgios it pažangaus bionikos dizaino darinių bronzos skulptūrų formos savitai išreiškia šiuolaikiniam žmogui aktualią pramoninės bei ekologinės estetikos jungtį. Dailininkas čia pasitelkia platų dvilypą meninių išraiškų spektrą – nuo archajizuojančio religingo dvasingumo bei naiviojo primityvizmo, ar etniško antropologiškumo iki modernaus technogeninio profesionalumo bei popartinio primityvumo ir lakoniškumo.
A. Gotesman’o ir K. Mašanausko kuriamoje garsų erdvėje susitinka archaika, dabartis ir ateitis. Tai tarytum mistinis tiltas tarp šamaniškų vizijų ir nuolat į mus atvirpančios ateities nežinomybės. Muzikai, pasitelkdami magiškų instrumentų rinktinę, tarsi groja dabartį, remdamiesi praeities garsais, kurie išauga į naujovišką savitai atliekamą garsų sistemą.
Giluminio ryšio su gamta paieškos, suvokiant ją kaip gyvą ir dvasišką, kaip yra pastebėjęs M. Eliade, būdingos šamanizmui, kurio estetika dailėje pasireiškia vaizduojant gamtą ir žmogų ne kaip materialų objektą, bet kaip dvasinį bei simbolinį reiškinį. Šamanai, pasitelkdami ekstazę, meditaciją ar regėjimus, gali susisiekti su aukštesnėmis ar tiesiog kitomis dvasinėmis sferomis. Panašiai ir menininkai, siekia transcendencijos, anapusiškumo, intuityviai jungdami gamtos ir žmogaus prigimtinio ryšio ir šventumo, ar apskritai dvasinio pasaulio dimensijas. Pasitelkdami šamaniškumo paradigmą, pagoniškus ar magiškus vaizdinius, simbolius, ženklus ir muzikos garsus, kūrėjai gali aktualiai išreikšti ne tik asmenines patirtis, bet ir intertekstualiai interpretuoti kultūrinio bei religinio paveldo tradiciją, ir taip liudyti globalią šiuolaikiškumo ir archajizacijos jungtį.
Teksto autorius Dr. Vytautas Tumėnas
Parodos atidarymo vakaras vyks balandžio 1 d. 19 val. Renginys nemokamas.
Paroda bus eksponuojama balandžio 1-27 d. Lankymas su bilietu.
Comments