Pastaraisiais metais istorinio Vilniaus ir jo senųjų priemiesčių gyvenimas keičiasi labai greitai. Veikiant laikui miesto architektūra nyksta ir keičiasi, atsiranda naujos struktūros. Tradicinio įprasto Vilniaus peizažo herojai: senieji pastatai, senamiesčio kvartalai, bažnyčių bokštai, vis dažniau pasipildo naujais, moderniais siluetais. Tai gyva Vilniaus istorija, Vilniaus evoliucijos istorija. Stebėdami ir tyrinėdami miesto peizažą laikmečių fotografijose, matome, kaip keičiasi Vilniaus gyvenimas, kaip vystėsi ir kito Vilniaus pramonė, kaip kito miestiečių buitis, kokios buvo gyvenimo sąlygos, netgi kokios buvo namų puošybos mados ar kokios spalvos miestiečiams patikdavo.
Vilniaus peizažai „kitaip“
Nuošaliau nuo centrinių senamiesčio gatvių, toliau nuo turistinių takų, Vilniaus senamiesčio kertelėse ir istoriniuose priemiesčiuose galima rasti pastatų, kurie paprasti, funkcionalūs ir asketiški. Vilniaus senamiestis, taip pat ir jo istoriniai priemiesčiai, ilgus dešimtmečius nebuvo turtingi.
Paprastų miestiečių kvartalai, gyvenamoji infrastruktūra, inžineriniai įrenginiai, mažoji architektūra, medžiagiškumas, paviršių faktūros labai netikėtai atsiranda S. Paukščio fotomanipuliacijose kaip Vilniaus peizažai „kitaip“, tarsi į juos „sukrenta“ išskirtinės miesto formos, spalvos ir šviesos. Visa tai pristatoma šioje fotomenininko fotografijų-kaleidoskopų parodoje.
Pasitraukus pramonei, gamykloms, kurios sostinės širdyje veikė dešimtmečius ar net šimtmečius, Vilniaus senamiestis, ypač jo pakraščiai, ilgus metus buvo apleista periferija. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, o vėliau ir Europos Sąjungos nare, per kelioliką metų vyko dideli atsinaujinimo ir progreso procesai. Sovietinės gamyklos ir pramoniniai rajonai virsta puošniais gyvenamaisiais rajonais, kuriasi nauji gyvenamieji kvartalai, miestas atsinaujina, plečiasi, buvę priemiesčiai keičiasi mūsų akyse.
Markučiai – Lietuvos progreso Europos Sąjungoje atspindys
S. Paukštys miesto kvartalo, kuriame ir pats gyvena, pokyčių vis laukiančią tikrovę paverčia spalvingais pastatų kaleidoskopiniais naujadarais su ironijos doze.
„Istorinis Vilniaus priemiestis Markučiai – Lietuvos progreso Europos Sąjungoje atspindys“, – rimtu veidu sako menininkas.
Menininkas daug metų per objektyvą fiksuoja Markučių kasdienybę, pastebėdamas kiekvieną namą, kiemą, gatvelę. Dažnai šis kvartalas atrodo šių dienų pokyčių nepaliestas, gyvenantis dar praeities laike. Tik menininko vaizduotėje Markučiai tampa spalvingai žaižaruojančiais kaleidoskopais, simetriškais vaizdų šokiais. Fotografijas autorius spausdina ant akvarelinio popieriaus tik po vieną egzempliorių.
Peržvelgus parodoje eksponuojamą fotografijų-kaleidoskopų kolekciją, nejučiomis apima nuojauta, kad šie kaleidoskopų fragmentai rytoj bus jau kitokie.
Saulius Paukštys (1964 m.) – fotomenininkas, meninių akcijų rengėjas.
Nuo 1987 m. dalyvauja parodose. 1988 m. pradėjo dirbti Lietuvos fotomenininkų draugijos Vilniaus skyriaus sekretoriumi. 1989 m. buvo vienas pagrindinių organizatorių rengiant pasaulio lietuvių fotografijos parodą, skirtą fotografijos atsiradimo 150-osioms metinėms. 1990–2000 m. dirbo Vilniaus dailės akademijoje. Buvo vienas iš Fotografijos ir videomeno katedros kūrėjų. Inicijavo paminklų Frankui Zappai ir Džonui Lenonui pastatymą Vilniuje. Šiuo metu dirba savo įkurtoje įmonėje „Fototeatras”, taip pat reklamos fotografijoje. Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, privačiose kolekcijose.
Yra surengęs personalines parodas Lietuvos, JAV, Kanados, Ispanijos, Italijos, Taivano, Liuksemburgo, Lenkijos, Olandijos, Kirgizijos galerijose ir parodų salėse. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Paroda bus eksponuojama rugsėjo 2-15 d., 1-ajame galerijos aukšte. Parodos atidarymo vakaras vyks rugsėjo 2 d. 19 val.
Atidarymo renginys ir parodos lankymas nemokami.
Comments