Eigirdas Scinskas parodoje kviečia nerti gilyn į abstraktaus meno pasaulį, kurio centre naujausi ir parodose dar nerodyti „Medūzų“ serijos darbai. Medūzos Scinsko kūryboje atsirado dar 2015-2016 m., Ilgainiui medūzos augo, laisvėjo, kol tapo neatskiriamu menininko kūrybos siužetu, savita kalbos forma. Medūzos simbolizuoja ir pačio tapytojo laisvę, niekieno neapribotą kūrybą: Scinskas nesustoja mokytis, nuolatos tyrinėja neaprėpiamą kaip ir jūra pasaulinę meno kultūrą ir ieško naujų kūrybinių gylių.
Kūrybinis polėkis – iš Visatos dulkių
Įkvėpimas naujiems kūriniams ir siužetams ateina ne tik iš jūros gelmių, bet ir aukštumų. Kaip teigia menininkas, kūrybinis polėkis gaunamas iš Visatos dulkių, kito logiško paaiškinimo, pasak jo, tiesiog nėra. Kasdienybėje menininką įkvepia kokybiškas muzikos garsas, itališko skrudinimo kava, meditacija. Susijungti su Visata, atjungti kūną ir sielą nuo proto jam padeda muzika. Garsas, ritmai ir jų energija iššaukia „kreivą būseną“, kuri paveiksluose leidžia išgauti taip siekiamą „kreivą liniją“.
Didelio mastelio ryškios abstrakcijos pasižymi ir tapybiniu gyliu. Vienuose kūriniuose menininkas prasmę pasiekia išgrynintomis formomis, kituose renkasi technikų ir objektų įvairovę: naudoja trafaretus, piešia kreidelėmis, dažus drebia, tepa, trina. Spalva Scinsko kūryboje viena iš svarbiausių paveikslo dalių. Pasak jo, kūrybos procese dalyvauja tik jis, drobė ir pasirinktos spalvos. Menininkas nuolatos ieško savitų spalvų melodijų ir pats ne tik ruošia drobes, bet ir maišo dažus.
Kviečia patirti savo minčių, emocijų gylį
Maišydamas ir komponuodamas spalvas Scinskas siekia perduoti ne žinias, o kuo stipresnę emociją. Menininkas parodoje kviečia patirti gylį: savo minčių, savo emocijų, savo suvokimo, savo patirčių, savo lūkesčių, savo tikrumo. Kaip teigia Scinskas: „Abstraktūs paveikslai, kaip ir abstraktus menas – individualus žmogaus potyris, vizualiai atveriantis vidinius pojūčius ir emocijas. Mane abstrakti tapyba žavi tuo, kad žvelgiant į paveikslus, mūsų protas ir smegenys vis bando atkartoti tai, ką pamatome ir konkrečiai įvardinti, kas tai galėtų būti. Šis procesas – tai ramybė, meditacija, harmonija ir atsipalaidavimas, kurį į erdvę įneša abstraktus paveikslas. Būtent dėl šios priežasties svarbu suprasti, kad nors ir kūrinio pavadinimas sufleruoja paveikslo temą, jo misija – leisti mintims ir vaizduotei įžvelgti kaskart kažką naujo, atrasti, pažinti ir mėgautis šiuo procesu”.
Menininkas Eigirdas Scinskas gimė 1974 m. Kaune, gyvena ir kuria Vilniuje savo namų erdvėje. Atsisakęs fotografijos Scinskas ėmė studijuoti meno lauką: lankytis parodose, mugėse, tyrinėti kitų kūrėjų darbus. Pasak jo, šios studijos yra neakivaizdinės ir neturinčios pabaigos. Nuo 2013 m. Scinskas rengia kasmetines personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje – Vokietijoje, Kazachstane. Tarp tokių galime paminėti parodas „Abstract world” (2015, Vilnius), „Deep Sea“ (2018, Kazachstanas), „Free Swan“ (2021, Kaunas, Palanga). Per šį laikotarpį meno mylėtojai bei kolekcininkai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra įsigiję savo erdvėms beveik 400 abstrakčių paveikslų. Paroda „Gylis“ išskirtinė – skirta tik „Medūzų“, tarsi atspindinčių ir mus, žmoniją, serijai.
Tekstas menotyrininkės Agnės Taliūtės
Comments